Transteorinį elgesio pokyčių etapų modelį suformulavo Prochaska ir jo kolegos (Connors, Donovan ir DiClemente, 2001; Prochaska ir Norcross, 1994, cit. iš Corcoran, 2016) maždaug tuo pačiu metu, kaip ir buvo sukurta motyvacinio interviu teorija. Kadangi pokyčio stadijų modelis yra susijęs su motyvaciniu interviu, ryšys tarp motyvacinio interviu ir šio modelio dažnai painiojamas. Nors pokyčių etapų modelį ir motyvacinį interviu sukūrė atskiros psichologų grupės šie modeliai puikiai papildo vienas kitą. Ne visos problemos sprendžiamos motyvacinio interviu pagalba, tad elgesio pokyčių etapų modelio supratimas padeda suprasti, kokioms problemoms spręsti yra skirtas motyvuojantis interviu ir kada pokyčio procese tikslinga jį taikyti.

Transteorinis elgesio pokyčių etapų modelis teigia, kad žmonės pereina tam tikrus etapus pasirengimo keistis atžvilgiu, kol jiems pavyksta sustabdyti probleminį elgesį. Pradinė problema, kuriai buvo skirtas modelis, buvo mesti rūkyti, tačiau dabar jis dažniausiai naudojamas kaip visų tipų probleminio elgesio keitimo modelis. Socialinio darbo praktikams elgesio pokyčių etapų išmanymas padeda nuspręsti, kokia intervencija yra geriausia ir kada.

Elgesio pokyčių etapų modelio ir motyvacinio interviu sąsajas informatyviai aprašė Diclemente ir Velasquez (2002). Pasak autorių, motyvacinis interviu yra konsultavimo būdas, naudojamas su klientais, esančiais ankstyvuosiuose elgesio pokyčio etapuose. Prekontempliacijos arba iki svarstymo etape esantys klientai nenori, kad jiems būtų skaitomos paskaitos ar pateikiami ,,veikimo” metodai, kai jie dar nėra pasiruošę keistis. Panašiai ir kontempliacijos arba svarstymo etape asmenys dar tik svarsto galimybę pokyčiams ir nėra pasirengę įsipareigoti pokyčiui, tad priešinasi tradiciniams metodams, kurie skatina (arba bando priversti) juos atlikti pokyčius, kuriems jie dar nėra pasirengę. Taikydami motyvacinio interviu strategijas, konsultantai padeda klientams išnagrinėti savo konkrečią situaciją, apsvarstyti pokyčių privalumus ir trūkumus ir priimti sprendimus. Tai daroma palaikant ir skatinant klientą prisiimti atsakomybę už savo situaciją. Taigi, motyvacinio interviu filosofija ir metodai tinka spręsti užduotis ir emocines reakcijas asmenims, esantiems pirmuosiuose dviejuose pokyčių etapuose.

Scroll to Top