Asmuo prekontempliacijos arba iki svarstymo etape ignoruoja arba nesuvokia savo neigiamo elgesio keliamų problemų. Net jeigu apie jas žino, apie pokyčius rimtai negalvoja. Asmuo mano, kad nėra probleminio elgesio, todėl nenori nieko keisti (Connors et al., 2016). Be to, šiame etape asmuo mano, kad probleminis elgesys turi daugiau privalumų nei trūkumų. Paprastai asmenys šiame etape yra ginybiški ir atsparūs savo elgesiui. Jiems trūksta supratimo apie problemą, o jei jiems teikiama pagalba, jie paprastai yra verčiami arba spaudžiami tai daryti kitų.

Mokslininkai (DiClemente ir Velasquez, 2002; DiClemente, 2003, cit. iš Corcoran, 2016) išskyrė mąstymo modelius, kurie padeda asmeniui išlikti šiame etape. Šiuos mąstymo modelius pavadino ,,5 R“:

  • atsivėrimas (angl. reveling), ,,Man tai per daug patinka”;
  • nenoras (angl. reluctance), ,,Aš tikrai nenoriu pasikeisti”;
  • maištas (ang. rebellion), ,,Niekas negali manęs priversti keistis”;
  • rezignacija (angl. resignation). ,,Aš negaliu pasikeisti”;
  • racionalizacija (angl. rationalization), ,,Man nereikia nieko keisti”.

Elgesys būdingas asmenims prekontempliacijos (iki svarstymo) etape:

  • Nesidomi, nesirūpina problema ar poreikiu keistis
  • Ginybinis
  • Priešinasi užuominoms apie problemas
  • Nesuvokia problemos
  • Neįsipareigoję keisti elgesio arba pasyvūs
  • Nedalyvauja beveik jokioje veikloje, galinčioje pakeisti jų požiūrį ar perspektyvą
  • Sąmoningai arba nesąmoningai vengia imtis veiksmų, kad pakeistų savo elgesį
  • Dažnai kitų spaudžiami keisti elgesį
  • Jaučiasi verčiami kitų svarbių asmenų
  • Neįsitikinę, kad neigiami elgesio (pvz., įvairios priklausomybės) aspektai nusveria teigiamus.

Intervencijos padedančios asmeniui pereiti į kitą etapą:

  • Praktikas turi panaudoti aktyvaus klausymo ir empatiškas grįžtamojo ryšio teikimą.
  • Praktikas turėtų sutelkti dėmesį į asmens motyvacijos keistis kūrimą ir kelti asmens mąstyme abejones dėl jo/jos elgesio tinkamumo, taip didindamas supratimą apie neigiamus probleminio elgesio aspektus.
  • Patariama paklausti tiek apie problemos poveikį pačiam asmeniui (sveikatai, tarpusavio santykiams), tiek apie poveikį šeimos nariams ir kitiems žmonėms, kuriuos paveikė problema.
  • Tyrinėjamos vertybės ir tikslai keliant klausimą, kaip dabartinis elgesys su jais dera.
  • Norint paskatinti pereiti į kitą etapą, svarbu pabrėžti, kad asmeniui nebūtina keistis dabar, reikia tiesiog norėti apsvarstyti pokyčius.
  • Tokiu būdu kuriamas diskomfortas, dėl kurio žmogus jaučiasi nepatogiai ir, bandydamas išspręsti šį diskomfortą, pakreipia pusiausvyrą pokyčių naudai.
Scroll to Top